Premenopauzė ir menopauzė

Menopauzė (klimaksas) – tai moters gyvenimo tarpsnis, kai kiaušidės nustoja gaminti moteriškuosius lytinius hormonus estrogenus, išnyksta kiaušidžių hormoninė funkcija, baigiasi mėnesinės. Menopauzė diagnozuojama tuomet, kai mėnesinių nebūna 12 mėnesių iš eilės, o kitų patologinių jų nebuvimo priežasčių nenustatoma.

Tiesa, pokyčiai vyksta palaipsniui, o ne iš karto, todėl laikotarpis, kai pasireiškia pirmieji vis labiau išsenkančios kiaušidžių funkcijos požymiai, vadinamas premenopauze. Premenopauzės metu mažėja estrogenų kiekis, kiaušidėse sutrinka folikulų augimas. Dėl to vis rečiau vyksta ovuliacija bei pakinta hormonų kiekio balansas.

Premenopauzės ir menopauzės simptomai

• Mėnesinių ciklo sutrikimai (nereguliarios mėnesinės);
• Gausesnis kraujavimas (trunkantis net iki 1–2 sav.) mėnesinių metu;
• Vis ilgėjantys tarpai tarp mėnesinių (iki 2–4 mėn., kol galiausiai mėnesinės apskritai išnyksta);
• Karščio bangos, gausus prakaitavimas, ypač naktį;
• Nuotaikų svyravimai;
• Miego sutrikimai dėl vadinamojo miego hormono melatonino trūkumo;
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ir atmintis;
• Kūno masės didėjimas;
• Sumažėjęs makšties gleivių (išskyrų) kiekis ir vienoda išvaizda viso ciklo metu. Paprastai vaisingą periodą galima nustatyti pagal gimdos kaklelio gleives. Po truputį šios gleivės viso ciklo metu tampa vienodos išvaizdos, vaisingų gleivių gali būti labai mažai arba nebūti iš viso;
• Šokčiojanti bazinė kūno temperatūra (BKT). Ovuliacijos metu BKT pakyla ir nusileidžia tik pačioje ciklo pabaigoje, o premenopauzės metu ovuliacija vyksta nereguliariai, todėl galimi dažni temperatūros kitimai;
• Sumažėjęs lytinis potraukis;
• Menopauzės laikotarpiu gali prasidėti arba paūmėti įvairios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujotakos sistemos negalavimai, osteoporozė, šlapimo nelaikymas ir kt.

Kai organizmas prisitaiko prie pokyčių, daugelis šių nemalonių simptomų išnyksta.

Kada prasideda menopauzė?

Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims. Pastebima tendencija, kad kuo anksčiau prasideda mėnesinės, tuo ankstyvesnė ir premenopauzė, nes jos pradžia siejama su išsekusiu kiaušidžių rezervu. Statistiškai prieš kelis dešimtmečius mėnesinės prasidėdavo 15 m. paauglėms, o menopauzė – 55 m. sulaukusios moterims.

Pastaruoju metu mėnesinės prasideda 10–11 m. mergaitėms, tad menopauzė neretai prasideda 45–47 m. moterims, o vidutinis menopauzės pradžios amžius – 51 m.

Labai retais atvejais premenopauzė prasideda 30–35 m. amžiaus moterims.

Ankstyvesnę/vėlyvesnę menopauzės pradžią lemia daugybė veiksnių:

• Motinos amžius menopauzės metu. Manoma, kad pagrindinis menopauzės pradžią lemiantis faktorius yra genetika;
• Rasė, tautybė. Pavyzdžiui, afroamerikietėms menopauzė prasideda kiek anksčiau, nei baltaodėms, o baltodėms kiek anksčiau, nei kinėms ir japonėms. Tikėtina, kad tai susiję ne pačia rase ar tautybe, o būdinga mityba ir kitais aplinkos veiksniais.
• Kontraceptinių tablečių vartojimas, manoma, menopauzę atitolina.
• Nereguliarus mėnesinių ciklas siejamas su vėlyvesne menopauze;
• Nėštumų skaičius. Kuo daugiau nėštumų, tuo vėlyvesnė menopauzė;
• Kūno masės indeksas. Aukštesnis KMI siejamas su vėlyvesne menopauze;
• Tabako ir alkoholio vartojimas. Rūkymas yra vienas iš reikšmingiausių menopauzę paankstinančių faktorių. Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat gali paankskinti menopauzę;
• Polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis mityboje - kuo jų racione daugiau, tuo anksčiau gali prasidėti menopauzė;
• Fizinis aktyvumas: nesportuojančioms moterims menopauzė prasideda anksčiau. Kita vertus, labai didelis fizinis krūvis taip pat siejamas su ankstyvesne menopauze;
• Stresas: nuolat patiriama nervinė įtampa turi įtakos hormonų svyravimams, tad tai vienas iš veiksnių, spartinančių kiaušidžių senėjimą;
• Socialinis ir ekonominis statusas, išsilavinimo lygis ir kt.

Kaip palengvinti menopauzės simptomus?

Menopauzės simptomams lengvinti dažnai skiriama pakaitinė hormonų terapija. Tai vaistai, palaikantys hormoninį organizmo ciklą.

Norint palengvinti menopauzės simptomus, reikėtų vartoti gydytojo skirtus ar vaistininko rekomenduotus maisto papildus, pavyzdžiui, kalcio preparatus, vitaminą E, ženšenio preparatus, nakvišų, linų sėmenų aliejus ir kt.

Simptomus palengvina ir fizinė veikla: lankykite jogą, pilatesą, baseiną, bėgiokite ar kasdien bent po pusvalandį pasivaikščiokite.

Sureguliuokite mitybą, atsisakykite tam tikrų produktų. Prasidėjus premenopauzei vartokite kuo mažiau kofeino, atsisakykite žalingų įpročių, sveikai maitinkitės.

Kruopščiau prižiūrėkite odą ir plaukus: prasidėjus premenopauzei dažnai oda išsausėja, suglemba, plaukai pradeda slinkti, praranda žvilgesį, todėl išvaizda reikia rūpintis kruopščiau nei iki tol.

Menopauzė ir makšties sausumas

Maždaug pusė 40–60 m. moterų kenčia dėl itin dažno sutrikimo – makšties sausumo. Makšties sausumas dažnai susijęs su niežuliu, perštėjimu, deginimo jausmu, todėl šio nemalonaus simptomo, lydinčio menopauzę, nereikėtų ignoruoti.

Dėl sausumo sutrinka makšties mikroflora, pakinta bakterijų balansas: moterys dažnai suserga bakterine vaginoze, pradeda kamuoti įvairūs uždegimai ir kt.

Be to, menopauzės metu ir taip sumažėja lytinis potraukis, o makšties sausumas problemą dar labiau paaštrina. Todėl reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Makšties sausumui gydyti skiriama specialių kremų ar žvakučių. Lytinių santykių metu, norint išvengti sausumo pojūčio ir skausmo, būtina naudoti lubrikantus.

Ar dėl menopauzės reikia kreiptis į gydytoją?

Nors kreiptis į medikus prasidėjus premenopauzei neprivaloma, tačiau ypač rekomenduojama.

Gydytojas, atlikęs tyrimus, skirs specialių papildų ar vaistų, palengvinančių menopauzės simptomus.

Specialiai sukurti preparatai padeda išvengti prakaitavimo ir karščio bangų, stabilizuoja nervinę būklę, apsaugo nuo osteoporozės ir kaulų lūžių ateityje, padeda rasti optimalius sprendimus sprendžiant makšties sausumo, šlapimo nelaikymo problemas ir suteikia kitų privalumų.

Jaučiant diskomfortą vizito pas gydytojus atidėti nereikėtų: kai menopauzė jau tęsiasi kelerius metus, hormoninis pakaitinis gydymas tampa nebeefektyvus.

Ką daryti, jei prasidėjo premenopauzė, tačiau pora dar nori susilaukti kūdikio?

40 m. moterims tikimybė pastoti vis dar siekia apie 40–50 proc., o 50 m. moterims – jau vos apie 5 proc., tačiau statistika ne visada tiksli, nes vaisingumo problemų patiria ir kur kas jaunesnės nei 40 m. moterys.

Toms poroms, kurios dar nori susilaukti kūdikio, premenopauzė gali sukelti šoką ir sielvartą. Tačiau tai dar nėra nuosprendis, nes moteris vis dar gali pastoti. Tiesa, vaisingų ciklų gali pasitaikyti vos 2 ar 4 per metus, todėl reikia atidžiai stebėti vaisingumo požymius.

Taip pat reikėtų atlikti hormonų tyrimus: jie parodys, ar menopauzė artėja ir ar reikėtų paskubėti planuoti kūdikį. Vienas svarbiausių – antimiulerinio hormono (AMH) tyrimas, padedantis įvertinti kiaušidžių funkciją ir vaisingumą.

Taip pat sukurti ir specialūs menopauzės diagnostikos testai, nustatantys padidėjusią FSH (folikulą stimuliuojančio hormono) koncentraciją šlapime. Jų galima įsigyti vaistinėse.

Padėti gali ir pagalbinis apvaisinimas: galima užšaldyti moters kiaušialąstę, tad kūdikį sėkmingai galima išnešioti ir pagimdyti sulaukus ~45 m. ar net vėliau.